Moderniosios Lietuvos verslo istorija yra labai jauna. Devyniasdešimtųjų epochos privatizacija, kurios pasekoje okupacijos metu nacionalizuotos įmonės vėl grįžo į privačias rankas, atvertė naują rinkos ekonomikos puslapį. Tuo tarpu Vokietijoje, neskaitant panašaus į mūsų likimą rytinėje jos dalyje, verslas turi labai gilias tradicijas. Pažiūrėkime iš arčiau į europos eksporto čempionės verslo struktūrą ir kuo ji ypatinga.
Savoka “Mittelstand” apibūdina 99 procentus visų Vokietijos įmonių. Kalba dažniausiai eina apie mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurių darbuotojų skaičius neviršija 500 žmonių ir metinė apyvarta yra ne didesne kaip 50 milijonų eurų. Tačiau ne dydis yra pagrindinis kriterijus į šią grupę pakliūti. Kad įmonė patektų į “ Mittelstand“ kategoriją, svarbiausias kriterijus yra nuosavybės ir valdymo vienybė.
Net 95 procentai visų Vokietijoje registruotų įmonių yra tradiciniai šeimų verslai, dažniausiai ne pirmoje generacijoje, kurie dėl nuosavybės ir valdymo vienybės nepaisant jų dydžio pakliūna į šią kategoriją. Šeimos verslai yra Vokietijos rinkos stuburas, kuris užtikrina darbo vietas daugiau nei pusei šalies gyventojų. Etiketė „Pagaminta Vokietijoje“ yra žinoma visame pasaulyje kaip kokybės ir patikimumo standartas. Galbūt nustebsite, bet tokie gigantai kaip Volkswagen AG, BMW Group, Robert Bosch GmbH – tai šeimos verlsai ir jie priskiriami taip pat “vidurinės klasės“ įmonėms.
“Mittelstand“ savoka yra konkrečiau apibrėžta 2015 m. leidinyje „Geriausias vokiečių Mittelstandas“, kuriame aprašomas vokiečiams būdingas modelis, „kuris sujungia vadovavimo ir valdymo principus su pagrindiniais gamybiniais procesais unikaliame mišinyje, sukurdamas tiksliai sureguliuotą ir tobulai veikiantį mechanizmą“.
Strategija: pasaulinis nišų dominavimas
Valdymas: šeimos kapitalizmas su pasaulinės klasės procesais bei produktais
Vietos pranašumai: Vokietijos makroekonominė verslo aplinka
Lietuvos IT verslas turi istorinį šansą pritaikyti Lietuvoje sėkmingai išbandytus sprendimus šioje didžiulėje rinkoje. Paslaugų digitalizavimas, kaip privačiame taip ir viešajame sektoriuose mūsų šalyje lenkia Vokietiją šviesmečiais.
Be ekonominės, Mittelstand`as atlieka ir dar labai svarbią socialinę funkciją. Vokietija garsėja savo dualine profesinio mokymosi sistema. Dualų mokymą sudaro apie 40% teorijos ir apie 60% praktinio darbo. Paprastai tai trunka nuo 2 iki 3,5 metų ir vyksta tokiu principu: profesinėje mokykloje mokytojai suteikia teorinių žinių, kitomis dienomis moksleiviai būna įmonėje ir pritaiko šias žinias praktikoje. Taigi verslas pritraukia būsimus specialistus dar labai ankstyvoje stadijoje, o teorinės žinios pritaikomos realiose darbo situacijose ir nuo pat pirmų dienų pradeda generuoti pridėtinę vertę. Įmonės darbuotojai, tikriausiai taip pat perėję tokį edukacini kelią, tampa mentoriais. Taigi mokinys mokosi savo amato tikroje darbinėje aplinkoje ir atsako už rezultatą bei kokybę. Baigęs profesinę mokyklą, jis jau yra savo srities specialistas su nemažu praktinių žinių bagažu. Ne tik apie savo sritį, bet ir apie įmonės kaip struktūros funkcionavimą. Po mokslų baigimo specialistas dažniausiai tęsia savo profesinį tobulėjimą toje įmonėje kurioje įgijo išsilavinimą. Šiuo metu profesinio mokymo programoje yra 350 skirtingų studijų programų. Vokietijoje įprasta, kad karjeros laiptai yra labai ilgi – iki valdančiųjų pozicijų yra daug laiptelių, o nuoseklumas yra labai vertinamas. Personalo kaitos rodiklis yra vienas iš žemiausių Europoje. Tokių būdu įmonės užsiaugina sau praktikus, kurie ir sukuria tą Vokišką kokybę, kurią mes perkame.
Geografiškai ne visi regionai yra vienodai našūs. 3 iš 16 Vokietijos žemių koncentruoja daugiau nei 50% visų šalies verslo vienetų. Šiaurės Reino Vestfalijoje kur yra daugiau kaip 22%, antroje vietoje yra Bavarija (21%) ir Badenas-Viurtembergas (17%).
Tačiau apibendrinant reikia pasakyti, kad tam, kad ir toliau užimti dominuojančias pozicijas savo nišose Vokietijos verslas turės naujai save atrasti. Interneto pagalba verslo evoliucija įgavo neregėtą pagreitį. Vien kokybės ir gerų sprendimų realizavimo nebeužtenka. Dabar sėkmę lemia greitis ir gebėjimas adaptuotis nuolat kintančioje dinamiškoje aplinkoje. Inovatyvių verslo modelių ir Industrijos 4.0 procesų pagrindas yra išvystyta interneto infrastruktūra, tuo tarpu Vokietija turi labai didelių problemų su digitalizacija. Visomis prasmėmis. Su 4,1 % šviesolaidinio interneto penetracija šalyje, Vokietijos ekonomikos varomoji jėga su kiekviena diena praranda savo konkurencini pranašumą.
Lietuvos IT verslas turi istorinį šansą pritaikyti Lietuvoje sėkmingai išbandytus sprendimus šioje didžiulėje rinkoje. Paslaugų digitalizavimas, kaip privačiame taip ir viešajame sektoriuose mūsų šalyje lenkia Vokietiją šviesmečiais.
Aut. G.Smertjevas
