Mums, žmonėms gyvenantiems Lietuvoje, spartusis internetas yra toks pats įprastas dalykas kaip elektros įvadas namuose ar bėgantis vanduo iš virtuvės čiaupo. Užsiregistruoti internetu pas daktarą, užsisakyti automobilio lizingo sutartį internetinėje banko platformoje ar neišeinant iš namų atidaryti įmonę registrų centre – viskas pasiekiama nuo sofos. Pandemijos metu mūsų namai tapo dar ir ofisais, kuriuose vyksta online susitikimai, didelių failų parsisiuntimas ir užkrovimas į įvairiausias sistemas, šalia to, gal dar ir kokia dokumentika sukasi “mute” režime. Ir niekas nestringa, o kodėl turėtų? Lietuva yra top penketuke pasaulyje kalbant apie interneto infrastruktūrą. O kaip yra Vokietijoje?
Nors ir būdama eksporto čempione Europoje, Vokietija deja skaitmenizacijos trendą pramiegojo. Apie tokią e-paslaugų gausą Vokietijos piliečiai gali tik pasvajoti, nes juos riboja du faktoriai – interneto greitis ir tinklo padengimas. 2019 metais pagal OECD duomenis Vokietijoje buvo 3,6% šviesolaidinio interneto įvadų pas galutinius vartotojus. Tai yra 20 kartų mažiau nei Lietuvoje. Europos pagrindinė eksportuotoja dalinasi paskutines vietas skaitmenizavimo skalėje kartu su Rumunija. Kodėl? Tam, kad tai suprastume, turime padaryti mažą ekskursą į praeitį.
Dar 1981 kanclerio Helmuto Schmidto (1974 – 1982) komanda vizionieriškai planavo šviesolaidinio kabelio infrastruktūros visoje šalyje implementavimą. Tokiu atveju Vokietija šiandieną būtų be jokių abejonių kitokia supervalstybė. Tačiau taip nenutiko. Šviesolaidžio kabelio infrastruktūra šalyje nebuvo įdiegta. Kanclerio Helmuto Kohlio (1982 – 1998) eros metu buvo nuspręsta atsisakyti šviesolaidinio duomenų perdavimo idėjos, vietoj to pasirenkant vario kabelį kaip laidininką, kuris buvo naudojamas ne tik telefono linijoms bet ir privačiai televizijai transliuoti. Valstybinė įmonė DEUTSCHE BUNDESPOST buvo suskaldyta ir privatizuota ir 1995 metais akcinė bendrovė DEUTSCHE TELEKOM perėmė visą “varinę” infrastruktūrą. Nors telekomunikacijų rinka ir buvo liberalizuota, didžioji dalis infrastruktūros liko Telekomo rankose.
Vėliausiai 2000-ųjų pirmoje pusėje tapo aišku, kad infrastruktūra su kiekvienais metais sensta ir būtina atnaujinti ją šviesolaidinio tinklo sprendimais. Tačiau tai ir vėl neįvyko. Tuo metu, kai dauguma pasaulio valstybių milžinišku greičiu vystė šviesolaidinę infrastruktūrą, DEUTSCHE TELEKOM užsiėmė “vario kabelio” pralaidumo gerinimo technologijomis – vadinamu vektoringu. TELEKOMO patentuota technologija padidina interneto greitį iki 100 Mbit/s, prieš kelis metus pristatytas supervektoringas netgi iki 250 Mbit/s. Tačiau tai jau yra aukščiausia kartelė – didesnio greičio iš vario laidininko išgauti neįmanoma. Šie sprendimai žinoma buvo pigesni, nereikėjo kasti griovių ir dėti naujas šviesolaidinio interneto linijas, tuo labiau keisti varį į šviesolaidinį kabelį nuo paskirstymo stulpo iki kiekvieno buto – kas ir sudaro didžiausius kaštus. Tai vyko netgi tada, kai visiems buvo akivaizdu, kad tokia praktika neturi ateities ir tai daro Vokietiją vis mažiau konkurencinga. Ateitis yra dabar, daiktų internetas, Industrija 4.0, ekonomika realiu laiku, išmanieji miestai – visų šių modelių pamatai yra milžiniški duomenų srautai, neįmanomi be šviesolaidinio interneto infrastruktūros.
Du pagrindiniai faktoriai lėmė tokią įvykių raidą – tikros konkurencinės aplinkos nebuvimas ir Deutsche Telekom akcininkų struktūra. 32% DEUTSCHE TELEKOM akcijų priklauso Vokietijos valstybei – kas lemia labai stiprų lobistinį telekomo ryšį su valdžios institucijomis. BET po 15 metų investavimo į ateities neturinčius sprendimus, 2018 metais buvo pagaliau atsisveikinta su vektoringu. Dabartinis suformuluotas prioritetas – šviesolaidinio interneto vystymas. Stipriai pavėluotai, bet tikėkimės, kad pavyks.
Pandemija sukėlė Vokietijoje tikrą skaitmeninę revoliuciją. Visiems pasidarė aišku, kad jeigu Karalius galbūt ir ne visiškai nuogas, tačiau kaimynų kontekste atrodo tikrai nepadoriai. Kaip privatus taip ir viešasis sektorius – visi susidūrė su interneto infrastruktūros problemomis, nekalbant jau apie nuotolinį ugdymą.
Prieš pandemiją kas antras iš 320 pagrindinės mažmeninės prekybos atstovų neturėjo online prekybos. Dar prieš metus 46% apklaustųjų teigė, kad skaitmenizacija svarbu, bet jų sektoriaus tai kaip ir nelabai liečia. Neįtikėtina, kaip greitai gali viskas keistis… Dabar kiekviena įmonė pradeda nuo savęs, nes tai yra išgyvenimo ar žlugimo klausimas. Vokietijoje reikia begalės skaitmenizacijos sprendimų kaip viešajame, taip ir privačiame sektoriuje. Puiki galimybė padėti didžiajam kaimynui su IT sprendimais Made in Lithuania.
Aut. G.Smertjevas
